Būnant darbe paskambino būsimas vyras ir džiugiai pranešė, kad rado atviruką iš N. Zelandijos :) O jis ne standartinės formos, gražus ir didelis :)

Na, o aš ką tik užrašiau australietei ir 5 jos vaikams šį atviruką - pasakojantį apie Kauno marių regioninio parko grožį. Jau ryt ryte atvirukas pradės savo kelionę į kengūrų šalį ;)

Štilis baigėsi ;)

Na štai iš ryto paaiškėjo, jog Taivane užregistruotas mano antrasis atvirukas, keliavo jis 20 dienų :) Skubėjau traukti adresą: Nyderlandai :) Valio - Europos sąjunga - turėtų atviruko kelionė būti neilga :) Adresatė - 9-metė Yamila, kuri mėgsta pandas ir katinus ;) Tikiuosi, ji džiaugsis sulaukusi šito katinuko :)

Postcrossing naujienos

Dėka įdomaus straipsnio žurnale "Kelionės ir pramogos" sužinojau apie tokį dalyką kaip postcrossing. Tučtuojau įsiliejau į šitą veiklą ir pačią pirmą dieną traukiau savo pirmus penkis adresus: Vokietija, Rusija, USA, Makau ir Taivanas. Visiems išsiunčiau atvirukus su Anykščių regioninio parko vaizdais. Vokietis atviruką po 10 dienų, likę gavėjai jau 20 dienų laukia ir panašu, kad dar ilgai lauks... Praėjus 10 dienų po vokiečio užregistravimo, savo dėžutėje radau savo pirmą atviruką - atkeliavo jis iš Bostono, kitoje pusėje gana išsami info apie siuntėją - 23 metų amerikietę Kaelą. Na o aš traukiau ir 6-tąjį adresą - Kiniją :) taigi dabar gana ilga pauzė, kol visi sulauks atvirukų ir galėsiu vėl laukti malonių staigmenų savo pašto dėžutėje. Talpinu pirmąjį atviruką ir nekantriai laukiu, kada bus užregistruoti kiti mano išsiųstieji!

Naujas gyventojas

Pienė - balta, pūkuota, meili katytė, panaši į pienės pūką ir į pieną, todėl puikuojasi tokiu vardu. Balandžio 19-tąją pasaulį išvydusi, o gegužės 30-tąją išvydo ir savo naujuosius namus :) Rodos, jie jai patiko :) 

Poezijos atlaidai Pagulby 2012

Dėka savo būsimo vyro mamos šeštadienio vakarą atsidūrėme Pagulbyje. Ten vyko Poezijos atlaidai. Nieko apie tai neišmanančiam žmogui (pvz. man) skambėjo keistokai, tačiau jau vos nuvykus į Pagulbio kaimą (kaimas toli nuo kelio! Nepagalvotum, kad ten gali vykti renginys), pasijuto jaukumo ir gerumo aura. Plačiau apie tradiciniu tapusį renginį čia, o aš tegaliu pasakyti, jog kitais metais ten būtinai būtinai grįšiu! Ir su karšto vyno termosu!
Keletas akimirkų:

Paskutiniai lesyklos lankytojai

   Pavasariui įpusėjus, lesyklėlė jau nukabinta, tačiau lašinukai dar palikti... Pastebėjome, jog geniukas reguliariai atskrenda pasistiprinti. Šį kartą tai didysis margasis genys

Artinasi Didysis margasis geniukas (Dendrocopos major)

 

Kala snapu lašinius tarsi drevę

Na o netoli apsilankė štai kokia viešnia :)

Ir kas tai? :))

Pavasario paieškos Anykščių regioniniame parke

     Ankstyvas kovo 17-tosios rytas ir sinoptikai žadėjo gražią dieną. Oro temperatūra turėjo pasiekti net 12 laipsnių. Ilgai negalvoję išvykome ieškoti pavasario... Paieškų erdvės – Anykščių regioninio parko pietinė dalis.

       

     Pirmoji stotelė – Ažuožeriai. Aplankėme sutvarkytą skverelį A. Vienuoliui. Jau nedaug betrūksta, kad jame išryškėtų visa naujai įpūsta gyvybė: pavasariui įžengus turėtų suželti jauni želdiniai. Nuodėmė būtų neaplankyti Ilgio ežero. Štai ten pavasario nė kvapo! Grupelė žvejų drąsiai traukia žuveles iš ekečių.

     

     Antra stotelė – Karalienės liūnas. Pasiekę nuorodą link didžiausio šaltinio Lietuvoje, paliekame automobilį ir toliau leidžiamės pėstute. Dirvos ir laukai Saulutės įkaitinti, pavasaris nušlavė visą sniegą – nė kruopelės nebelikę, bet keliukas miško link atrodo dar nepravažiuojamas.

Sunku pavasariui kelti koją į mišką, miško sniegą turbūt desertui pasiliko...

    Keliaujam mišku. Rodos pavasaris kol kas palietė tik miško viršų: medžių viršūnėse įvairūs paukščiai čiulba, dainuoja, o štai miško paklotė dar snaudžia, įkalinta suledėjusio sniego... Pasiekiame Karalienės liūną. 

Kažkas čia lankėsi dar iki mūsų

Liūnas snaudžia... 

Šlaitais pavasaris ritosi – nutirpdė sniegą, bet į liūną merkti kojas turbūt dar pabijojo...

Dvelkia ramybe, nenori iš čia trauktis šaltukas...

     Palikę liūną už nugaros, pasveikinam Šventosios upę.

Dairosi pavasario :)

Prabilome ant upės skardžio kiek per garsiai...

    Išgąsdinę kelis pulkus ančių pasijutome nejaukiai ir palikome Karalienės liūną – lai netrukdomi paukščiai laukia pavasario...

     Trečioji stotelė – Vetygalos atodanga. Artėja pietūs, Saulė tuoj tuoj pasieks aukščiausią tašką šiandien. Vos išlipę iš automobilio stebime ore grįžtančius pulkus gervių: trimituoja, žadina gamtą! 

Nuo skardžio atsiveria nuostabus vaizdas – skinasi kelius Šventoji pro ledo šarvus...

   Nusileidę laiptukais žemyn minutę tylime ir girdime ne tik gerves, bet ir Šventąją! Garsas tarsi pabudus po ilgo miego, kai besirąžant traška braška sąnariai. Taip upėje skyla ižas, traška, keliasi upė, rąžosi... Nematydamas nesuprastum, iš kur kyla tokie garsai... Užburiantys garsai... 

Daugiau laiko reikės skendintiems ledo luistams ištirpti. Įžiūrite?

Medelis pavargęs... Turbūt jau nesikels... Priguls amžiams Šventojon...

Klausausi ir stebiu...

Štai iš kur kyla traškesiai braškesiai

Ką slepia atodanga? Jai dar vienas pavasaris – tik lašelis jūroje, juk atodanga veria net 400 milijonų metų praeities vartus...

Dar kartą iš viršaus atsisveikinam su Šventąja, vis pagraužiančia atodangą šioje vietoje...

      

Kita stotelė – Šv. Jono (tufų) šaltinis Kavarske, atnaujintas, papuoštas...

Atsigerti šaltinio vandens yra būtina! :)

Kažkieno skendinti meilė Šaltinyje...

     Atsigėrę šaltinio vandens, pasijutę apvalyti ir atsinaujinę :), kertame Šventąją tiltu ir judame Kurklių link. Laukus staiga padengia migla – garina Saulė drėgmę.

Pasveikinam į senos sodybvietės vietą užsukusią stirnaitę

Kažin, ar jis laukia pavasario... Turbūt skaudūs randai užmigdė bet kokį laukimą...

     

     Priešpaskutinė mūsų stotelė – Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinis. Sustojame, paliekame automobilį prie kelio ir neriame į mišką.  Vėl pajuntame kontrastą – miške dvelkia šaltukas, neprasiskverbia Saulės spinduliai čia. Klampojame keliuku, brendam per sniegą ir balas. Gerai, kad su auliniais batais :) Atrandame medžiotojų aikštelę. 

Seniai turėjau svajonę pabuvoti medžiotojų bokštelyje. Gal niekas nematys ir nebars :) Lipsim :)

Lipam lipam :)

Vaizdas iš bokštelio. Rodos miškas taip netikėtai sušildytas prakaituoja, garina drėgmę

Bokštelio "kojos". Turbūt skruzdės pyksta, kad trikdo čia jų ramybę. Ims tuoj ir nugrauš bokštelio "kojas"

Rudosios skruzdės seniai pavasario sulaukusios – dirba, juda, kruta

      Grįžtame prie automobilio. Kartu nešiotas žingsniamatis rodo 9 km. Oho! Automobilis rodo, jog nuvažiuoti 45 km. Sužinoję, kiek sukorėme kelio, imame staiga jausti ir nuovargį :)) 

     Paskutinė mūsų stotelė buvo Marčiupio akmuo. 

Pavasaris Marčiupio akmens neglosto, nenubraukia sniego... Prašyte prašosi dėmesio akmuo, kad žmogus aptvarkytų jo aplinką...

     Štai tokie epizodai iš lankytų vietų Anykščių regioniniame parke. Didžiausia termometro rodyta oro temperatūra buvo 13 laipsnių pagal Celsijų. Apibendrindami sakome, kad pavasarį pajutome, užuodėme ir išgirdome. Ne viską jis jau aplankė, ne visur įpūtė šilumos, bet tikimės, kad gervių trimitai bus šaunūs jo šaukliai ir pagalbininkai pabudinti gamtą! Linkime visiems radus laisvo laiko apsilankyti šiuo metu gamtoje, juk labai gera pajausti žiemos ir pavasario kovą!

Anykščių skraiduoliai

   Liaudis šį saulėtą savaitgalį džiaugiasi Kaziuko riestainiais ir turbūt jo užsakytu puikiu oru. O mes riestainių neragavę, naujos pintinės neįsigiję delegavomės į Anykščius – gaila, bet į šį miestelį Kaziukas pasididžiavo ir neatvyko. Nors dėl tam tikrų priežasčių man šį savaitgalį reikėtų jausti didelę įtampą, bet neblogą vaistą nuo jos radau :) Žmonės, pas kuriuos viešim, jau treti metai kabina lesyklą, be to, aplinka čia labai palanki paukščiukų lesinimui, tad kaip mažas vaikas neatlimpu nuo lango ir vis negaliu atsižiūrėti – kiek daug ir kokių įvairių paukščiukų čia pasirodo :) Kaip jau sakiau kažkam: norisi visus juos susirinkti ir į sostinę parvežti! :) Ne visus suspėjau nufotografuoti :( Dėl fotografijų kokybės jau atsiprašinėjau, tad įdedu "pamodifikuotas nuotraukas".
    Be Didžiųjų ir Mėlynųjų zylučių bei žaliukų lankėsi šie paukštukai:

Juodasis strazdas (piešinys iš: www.rspb.org.uk/wildlife/birdguide/name/b/blackbird/index.aspx)

Vidutinis margasis genys (Dendrocopos medius) iš puikios strateginės padėties apžiūri skanėstą...

... Ar tikrai pavojaus nėra?

... Nėra! Skanaujam lašinukus!

Skanu-gardu-riebu-šaunu! :)

   Labai gražiai mėlyname dangaus fone išryškėja sniegenos:

Juodagalvių sniegenų patinukai (Pyrrhula pyrrhula) (piešinys iš: www.avibirds.com/euhtml/Bullfinch.html)

Lukštena saulėgrąžas

  
Spėkite, ką galėtų reikšti ankstyvą rytą garsas, panašus į žadintuvą+artėjančius Lengolierus? Visiškai teisingai – atlekiant pulką karklažvirblių ir naminių žvirbliukų :) Toks garsas geresnis net už pačią stipriausią rytinę kavą ;))

Suskaičiuokite, kiek čia žvirblių ir karklažvirblių ;) (P. S. Panašiai tiek pat tupi medyje) (piešiniai iš: www.1-costaricalink.com/costa_rica_fauna/house_sparrow.htm (naminiai žvirbliai); http://senas.birdlife.lt/index.php/gamtos-klase/litetuvos-pauksciai/buriai/zvirbliniai/karklazvirblis/ S. Karaliaus piešinys (karklažvirblis))

   O patys mažiausi pamatyti paukštukai buvo gražučiai geltonai žali alksninukai:

Šioje foto berniukas (Piešinukas iš: www.planetofbirds.com/passeriformes-fringillidae-siskin-carduelis-spinus)

   O dabar liūdnesnė dalis: kryžiasnapių nufotografuoti nepavyko. Nesu tikra, tačiau, jei gerai įžiūrėjau ir nesuklydau, tai užsuko ir svilikėliai, pilkoji zylutė (rodos ji užfiksuota lesyklėlėje vienoje iš foto su geniu). Lauksim kitų progų ;) Jau šį savaitgalį paliekam sostinę ir keliam sparnus į Anykščius!