Laikai rankose suakmenėjusią gyvūno arba augalo liekaną ir niekaip negali suvokti (SUVOKTI), kad jai apie 500 milijonų metų... Žmogui šimtas metų yra solidžiai diiiidelis skaičius, o čia milijonų – šimtai milijonų metų...Toks suakmenėjęs organizmas, arba jo pėdsakas, vadinamas fosilija.
Kam reikalingos fosilijos?
Vaikystėje rinkti fosilijas buvo tiesiog smagu. Dabar ne tik smagu, bet ir įdomu. Paleontologija su visa puokšte savo tyrimų metodų leidžia priartėti prie gilios gilios Mūsų Planetos praeities: paleoklimatologija – pakvėpuoti, įsivaizduoti tuometinę atmosferos cirkuliaciją ir orus; paleohidrologija – paplaukioti vandenyse ir t. t. Dalis aplodismentų fosilijoms dėl kontinentų ankstesnių padėčių ir jų dreifo nustatymo. Paleo(įdomybinė) mokslo sritis glaudžiai draugauja su geologija.
Dauguma dabar randamų organizmų fosilijų vienintelis įrodymas, kokios būtybės valdė kadaise Žemę, nes dabar didžioji dauguma anuometinių rūšių jau išnyko...
Kur ieškoti fosilijų?
Europa yra gana turtinga šių gėrybių. Lietuvoje yra keletas svarbių atodangų, kur kasamos fosilijos, vyksta svarbūs tyrimai. Tiesa, norint ten pasirausti, reikia specialių leidimų, savivalė gali padaryti negrįžtamą žalą. Fosilija yra moksliškai vertinga tik tada, kai tinkamai ir itin kruopščiai "ištraukiama" iš uolienų, kai šalia fosilijos yra kortelė su informacija apie tikslią radimvietę, pagal tai galima nustatyti buvusio organizmo rūšį, amžių ir kt. Žodžiu, nereikėtų savavališkai kasinėtis geologiniuose draustiniuose. Tačiau nepagalvokite, kad paprastiems mirtingiesiems rasti fosilijų nėra šansų – atidžiau žiūrėkite į savo kiemuose išpiltą žvyrą, pakelkite įdomesnį akmenuką paupyje, ežero dugne ir ypač šalia Kauno Marių ;) Žinoma, tokios fosilijos tėra "keleivės" – ledynų atgabentos iš šiaurės Europos. Moksliniu požiūriu jos nėra itin naudingos, bet vis tiek įdomios ir galima jas išsaugoti nuo fizinio ir cheminio sudūlėjimo. Jūsų kiemo žvyre gulintis "velnio pirštas" laikui bėgant dėl automobilio ratų ir gretimai esančių akmenų dūla ir praranda savo formą bei blizgesį...
Naudingos nuorodos:
Keletas įdomesnių nuorodų:
Štai čia būrelis paleo mylėtojų diskutuoja įvairiais paleo klausimais, padeda identifikuoti fosilijas forumas
Skaitantiems angliškai http://www.fossils-facts-and-finds.com/fossil_identification.html
Facebook'e lietuvaičių, fosilijų mylėtojų, grupelė gyvena čia
Ir žinoma – paieškų sistema: nesunkiai galima "prisiguglinti" reikiamos informacijos.
Informacijos besidominties tikrai yra daug, todėl mano postringavimų
turbūt gana, kaip sakoma: geriau vieną kartą pamatyti, nei 100 kartų
išgirsti ;))
Mano fosilijos:
Taigi įdedu keletą nuotraukų iš šios vasaros savo fosilijų derliaus :) Visos nuotraukos yra štai čia
Beje, mielieji, ar žinojote, jog Baltijos auksas – gintaras – irgi fosilija? :)
 |
| Ankstyvo ryto Baltijos ties Šventąja dovanos... Didžiausio gabaliuko svoris 12 g |
 |
| Štai legendomis apipintieji "velnio pirštai". Ilgai manyta, jog tai tėra žaibo išlydžio į smėlį rezultatas, o dabar žinoma, kad tai kadaise klestėjusių vandenų gyvių – belemnitų – uodegų liekanos |
Šis Anykščiuose rastas egzempliorius taip neatrodė, buvo tiesiog akmuo. Uolieną, reikėjo kruopščiai pašalinti, kad liktų tik fosilija. Tai yra Bryozoa, apaugęs pavieniais Rugosa koralais.
Juros periodo liekanos – brachipodai
Mistiniai skleraktininiai (šešiaspindulini) koralai iš Didžiosios riešės pakelės žvyro
Draugas iš Pabradės apylinkių parvežė Endocero liekaną, matyti ir jo vidinis sifonas
Šią grožybę dovanojo dėstytojas, tačiau negalėjo įvardyti, kas tai per fosiliją ir kur ji rasta... Pasiteiravau nusimanančio žmogaus, jis galvoja, jog tai jūros ar kreidos periode gyvenusio ryklio dantis ;)
Gamtos dovanos tokios, o mylimas Kalėdų Senis atnešė šią knygą – ji išties nebloga fosilininkams-mėgėjams. Gaila, jog lietuvių kalba tokia tema leidinių nėra :/ Ateityje be jokios abejonės bus :)
Linkiu pajusti atradimo džiaugsmą!!!!
